Edita Ivanauskienė, advokatė, patentinė patikėtinė, EiiP

 

 

Dizaino apsaugos poreikis

 

 

Istoriškai dizaino apsaugos poreikis atsirado prasidėjus pramonės revoliucijai, kai atsirado galimybė masiškai gaminti vienodus gaminius. Atsiradus didelei panašių prekių pasiūlai, vartotojas pradėjo prekes rinktis ne tik pagal jo funkcines savybes, bet ir pagal jo išorines savybes – dizainą. Jeigu produkto dizainas pasirodo sėkmingas, natūraliai kiti nori pasišildyti po sėkmės saule ir pradeda kopijuoti tokiu būdu siekdami nusiriekti tos sėkmės ar to dizaino produkto rinkos dalį. Todėl atsirado ekonominis interesas tas išorines produkto savybes (dizainą) teisiškai apsaugoti nuo kopijavimo (klastojimo).

 

 

Dizaino apsaugos instrumentai Lietuvoje

 

 

Daugelio autorių pripažįstama, kad dizainas yra kūrybinės veiklos rezultatas, kur kūrybinė veikla yra dvilypė: ir meninio, ir konstrukcinio inžinerinio pobūdžio, kur jungiamos ir estetinės, ir funkcinės savybės. Tai iš esmės lėmė, kad dizainą galima saugoti skirtingais teisinės apsaugos instrumentais: autorių teisių apsaugos ir specialios dizaino apsaugos instrumentais. Kita vertus, dizaino teisinė apsauga yra sudėtinga ne tik dėl paties objekto pobūdžio, bet ir dėl to, kad tarptautiniais teisės aktais nėra suvienodinta dizaino teisinė apsauga, todėl valstybės gali pakankamai liberaliai pasirinkti teisinės apsaugos instrumentus ir būdus dizainui apsaugoti, todėl valstybėse teisinė apsauga dizainui gali skirtis. Vienoje valstybėje tas dizainas bus saugomas, kitose ne, vienur bus saugomas vienais teisiniais intrumentais, kitur kitais ar kumuliatyviai keliais intrumentais.

 

 

Natūralu toks liberalumas dizaino apsaugos sistemoje buvo kliūtis laisvam prekių judėjimui ES. Jau 1998 m spalio 13 d. buvo priimta Direktyva dėl dizaino teisinės apsaugos, kuria buvo siekiama suvienodinti dizaino sampratą, dizainui keliamus reikalavimus ir dizaino savininko suteikiamų teisių apimtį, taip pat numatyta galimybė saugoti dizainą kumuliatyviai: ir pagal autorių teisę, ir pagal specialią dizaino apsaugą. Taip pat nuo 2002 m. kovo 6 d. įsigaliojo Bendrijos dizaino reglamentas, leidžiantis registruoti dizainą visai ES teritorijai ir numatantis galimybę naudotis neregistruoto Bendrijos dizaino apsauga.

 

 

Kaip žinoma, nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo ES nare, todėl nenuostabu, kad ES aktualūs teisės aktai buvo įgyvendinti į Lietuvos nacionalinę sistemą, koregavę dizaino teisinę apsaugą Lietuvoje. Iki 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje dizaino teisinės apsaugos normos numatė galimybę apsaugoti dizainą arba autorių teisės apsaugos normomis, arba registruotu nacionaliniu dizainu. Tačiau nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Dizaino įstatymui (2006 m. spalio 31 d. Autorių teisių įstatymo pakeitimai), kuriuo buvo įgyvendinta 1998 m. Dizaino direktyva, atsirado galimybė apsaugoti dizainą (išorinį vaizdą) ir autorių teisės apsaugos normomis (jeigu tas išorinis vaizdas yra taikomosios dailės kūrinio pavidale (bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui), išreikštas kokia nors objektyvia forma, ir registruotu nacionaliniu dizainu. O po 2004 m. gegužės 1 d. ir neregistruotu Bendrijos dizainu, registruotu Bendrijos dizainu pagal 2001 m. Bendrijos dizaino reglamentą ar registruotu nacionaliniu dizainu, o po 2008 m. vasario 5 d. ir registruotu dizainu pagal Hagos susitarimą, kai dizaino apsauga išplėsta į Lietuvos Respubliką.

 

 

Taip pat tam tikrais išskirtiniais atvejais dizainui gali būti suteikta ir prekių ženklų apsauga. Papildomai dizaino apsaugai ir tuo atveju, kai imituojami konkurento produktai gali būti taikomos nesąžiningą konkurenciją draudžiančios teisės normos.

 

 

Teisiniai registruoto dizaino apsaugos pagrindai

 

Lietuvoje dizaino apsauga reglamentuojama 2002 m. Dizaino įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2003 m. sausio 1 d.[1] Lietuva yra ratifikavusi 1999 m. liepos 2 d. Ženevoje priimtą Hagos susitarimą dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos aktą, įsigaliojusį nuo 2008-02-05. Lietuva nėra Lokarno susitarimo dėl tarptautinės pramoninio dizaino klasifikacijos narė.

 

 

 

Apsaugos objekto teisinis apibrėžimas. Dizainas – viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos. Gaminys – pramoniniu būdu arba rankomis pagamintas daiktas, įskaitant sudėtiniam gaminiui sukonstruoti skirtas sudedamąsias dalis, pakuotę, apipavidalinimą, grafinius simbolius ir spaustuvės šriftus, išskyrus kompiuterių programas. Sudėtinis gaminys – gaminys, susidedantis iš sudedamųjų dalių, kurias galima pakeisti tą gaminį išardant ir vėl jį surenkant (daiktų rinkiniai, kompozicijos).

 

Iš pateiktų apibrėžimų seka, kad Lietuvoje, beje kaip ir pagal ES dizaino teisės aktus, saugomas tik gaminio išorinis vaizdas. Tačiau dizainas nebūtinai nurodo visą gaminio vaizdą, apsauga gali būti taikoma tik gaminio daliai, pvz.: durų rankenai. Taip pat, kad dizainas gali būti ir dviejų dimensijų iliustracijos, toks kaip tekstilės dizainas ar tapetų dizainas, ir trijų dimensijų daiktai tokie kaip kėdė, arbatinukai, vazos ir pan. Pagal gaminio apibrėžimą gaminys suprantamas kaip pagamintas daiktas, kas reiškia, kad dizainas gali būti įgyvendintas tam tikrame gaminyje.

 

 

Taip pat taikomas gaminio sudedamosios dalims, pakuotei, apipavidalinimui, grafiniams simboliams ir spaustuvės šriftui.

 

 

Tam, kad būtų saugomas dizainas turi būti išoriškai matomas. Nei gaminio funkcija (t.y. kai gaminio vaizdo savybes lemia tik jo techninė funkcija (pvz.: varžtas); gaminio vaizdo savybes lemia tik tai, kad gaminys turi būti atkurtas būtinai tikslios formos ir tikslių matmenų tik dėl to, kad gaminys, kuriam dizainas pritaikytas ar panaudotas, galėtų būti mechaniškai sujungtas su kitu gaminiu arba prie jo, aplink jį ar į jį įdėtas taip, kad taip gautas gaminys galėtų atlikti savo funkciją („must fit“ dalių dizainas – neleidžiama monopolizuoti antrinių gaminių rinkos), nei sandara, nei vidinis mechanizmas ar išdėstymas nėra saugomas. Sudėtinio gaminio sudedamosios dalies dizainas bus saugomas, jeigu į sudėtinį gaminį įmontuota sudedamoji dalis išlieka matoma gaminį įprastai naudojant (galutinio vartotojo dizaino naudojimas, išskyrus techninę priežiūrą, apžiūrą ar taisymą) ir kiekviena matoma sudedamoji dalis atitinka naujumo ir individualių savybių reikalavimus. Pvz.: rašalo kapsulė galėtų būti apsaugota, nes vartotojas įprastai naudojant parkerį keičia rašalo kapsules; automobilio durys ar sparnas būtų saugomi, jeigu atitinka dizainui keliamus reikalavimus.

 

 

Taip pat reikia atkeipti dėmesį, jog jeigu gaminys yra nesudėtinis, t.y. kuris negali būti išardytas, tai galima bus apsaugoti jį dizainu: pvz.: pado ar pamušalo dizainas.

 

 

Reikalavimai dizainui: naujumas ir individualios savybės

 

 

Pagal Dizaino įstatymą, taip kaip ir numatyta Dizaino direktyvoje ar Bendrijos dizaino reglamente, dizainas yra saugomas jeigu jis yra naujas ir turi individualių savybių.

 

 

Naujumas. Dizaino registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu gali būti įrodytos šios aplinkybės:

 

(i)                 kitas tapatus arba labai panašus (jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis) dizainas iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos buvo prieinamas visuomenei Lietuvoje ar užsienyje:

 

(a)    po registracijos buvo paskelbtas Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje ar kitame leidinyje arba eksponuotas parodoje;

 

$1(       (b)   pateiktas į rinką ar visuomenei atskleistas kitu būdu.

 

 

Dizainas, kurio apsaugos prašoma, nelaikomas prieinamu visuomenei, jeigu jis netapo žinomas Europos Bendrijoje atitinkamos srities specialistui įprastu būdu naudojant dizainą; buvo atskleistas trečiajam asmeniui aiškiai išreikštomis arba pagrįstai suprantamomis konfidencialumo sąlygomis.

 

 

Dizainas, kurio apsaugos prašoma, taip pat nelaikomas prieinamu visuomenei, jeigu informacija apie jį buvo paskelbta visuomenei per 12 mėnesių iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos ir jeigu informacija paskelbta paties dizainerio, jo teisių perėmėjo ar kito asmens dėl dizainerio ar jo teisių perėmėjo pateiktos informacijos arba atliktų veiksmų; arba dėl kito asmens veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama dizainerio ar jo teisių perėmėjo teisėmis.

 

 

Taip pat reikia atkreipti dėmesį, jog dizaino naujumą vertina „atitinkamos srities“ specialistas, kuris negali būti tapatinamas su informuotu vartotoju, vertinančiu dizaino individualias savybes. Tai reiškia, kad dizainas neturi būti žinomas to gaminio ir susijusių sričių gamintojams ir pardavėjams.

 

 

Individualios dizaino savybės. Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas bendras dizaino įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino, kuris tapo visuomenei prieinamas iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, –  iki prioriteto datos, jam sudaryto bendro įspūdžio. Vertinant individualias dizaino savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvę kuriant dizainą. Taigi, dizainas turi pakankama apimtimi skirtis nuo jau esamo dizaino.

 

Ar dizainas pakankamai išsiskiria iš ankstesnių vertinama pagal informuoto vartotojo gebėjimą atskirti dizainus.

 

Kaip vertinamos individualios dizaino savybės lyginant su žinomu dizainu:

 

(i)                 Vertinamas bendras dizaino įspūdis informuotam vartotojui, t.y. jis turi skirtis ne detalėmis (pvz.: sagomis), o bendru įspūdžiu;

 

(ii)               Lyginami konkretūs dizainai, o ne su egzistuojančių dizainų savybių visuma: registruojamas dizainas su žinomu dizainu iki paraiškos (prioriteto) padavimo datos.

 

Kokia apimtimi dizainai turi skirtis? Nepakanka vien tik medžiagos ar dydžio skirtumų. Naujas dizainas nebus sukurtas, jeigu originalaus automobilio dizainas bus perkeltas į žaislinį modelį. Skirtingos prekių klasės reikalauja skirtingo išskirtinumo laipsnio. Jei atitinkamoje pramonės srityje, dizainas yra aktyviai naudojamas užtenka nedidelių skirtumų, kad išskirtinumas, individualumas būtų pripažintas: Pvz.: mados gaminiams pakanka tam tikromis aplinkybėmis nedidelių pakeitimų, kad sudarytų naują bendrą įspūdį.

 

(iii)             Dizainerio laisvė kuriant dizainą. Jeigu laisvė labai suvaržyta dėl gaminio funkcijos, medžiagos ir pan., tai pakaktų mažesnių skirtumų tarp žinomo dizaino ir naujo dizaino.

 

Apsaugos ženklas. Nėra reikalaujama, kad būtų naudojamas specialus apsaugos ženklas tam, kad dizainui būtų suteikta apsauga. Tačiau dizaino savininkas turi teisę reikalauti iš trečiojo asmens, kuris naudoja dizainą reklamai, ženklindamas prekes ar ant jų pakuočių arba bet kokia kita forma, nedelsiant nurodyti, kad dizainas yra įregistruotas ar pateiktas registruoti ir registracijos arba paraiškos numerį.

 

 

Nacionalinio dizaino registracijos procedūros. Valstybiniam patentų biurui paduodama nustatytos formos paraiška. Paraiškoje galima prašyti registruoti ne daugiau kaip 100 pavyzdžių. Gaminys, išskyrus ornamentiką, turi priklausyti vienai Lokarno klasifikacijos klasei. Reikalavimai: nustatytos formos prašymas, gaminio fotografija ar grafiniai vaizdai, gaminio aprašymas, pareiškimas dėl dizaino autorystės, dokumentas apie sumokėtą mokestį. Dizaino fotografijos ar grafiniai vaizdai yra pagrindinis dokumentas, apsprendžiantis dizaino apsaugą. Dizainas turi būti pateiktas neutraliame, lygiai apšviestame fone be papildomų elementų, kuriems neprašoma apsaugos.

 

Dėl išsamesnės informacijos ar konsultacijų dizaino teisinės apsaugos, registravimo ar gynimo klausimais, prašome kreiptis į advokatę, patentinę patikėtinę Editą Ivanauskienę tel. 868611584 ar e. paštu edita.ivanauskiene@eiip.lt

 

---

 

 

 

---