AUTORIŲ TEISĖS. VIEŠO PASKELBIMO TEISĖ. VIEŠAI PASKELBTOS FOTOGRAFIJOS PATALPINIMAS INTERNETO SVETAINĖJE. BYLA C-161/17

Edita Ivanauskienė, advokatė, patentinė patikėtinė, EiiP

 

Fotografas D. Renckhoff pareiškė ieškinį Vokietijos bendro lavinimo mokyklos prižiūrėtojams dėl autorių teisių į fotografiją pažeidimo, nes mokyklos interneto svetainėje buvo paskelbtas mokyklos lingvistinėje darbo grupėje parengtas vienos iš mokinių referatas, kuriame iliustravimo tikslais buvo panaudota D. Renckhoff daryta fotografija (toliau – fotografija). Fotografija buvo mokinės atsisiųsta iš kelionėms skirtos interneto svetainės (toliau – kelionių interneto svetainė), kurioje fotografija buvo patalpinta be apribojimo ją atsisiųsti, taip pat po ja mokinė pateikė nuorodą į minėtą svetainę.

Vokietijos Aukščiausiasis teismas kreipėsi į Teisingumo teismą siekdamas išaiškinimo,„ar sąvoka „viešas paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, turi būti aiškinama taip, kad ji apima fotografijos patalpinimą interneto svetainėje, kai fotografija prieš tai buvo be apribojimų ir su minėto autoriaus leidimu viešai paskelbta kitoje interneto svetainėje.“Tokia teisė Lietuvoje nustatyta LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. (transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete)), o šio įstatymo 2 str. 42 d. „Viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimais, išskyrus transliaciją.“ Taip pat Teisingumo Teismas pabrėžė, kad „nepažeidžiant2001/29 5 straipsnyje išsamiai numatytų išimčių ir apribojimų, bet koks kūrinio naudojimas, kurį atlieka trečiasis asmuo, neturėdamas tokio išankstinio sutikimo, turi būti laikomas šio kūrinio autorių teisių pažeidimu (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Soulier ir Doke, C‑301/15, EU:C:2016:878, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Kaip pabrėžė Teisingumo teismas šioje byloje „tam, kad būtų laikomas „viešai paskelbtu“, saugomas kūrinys turi būti paskelbtas taikant specialų techninį būdą, kuris skirtųsi nuo naudotų iki šiol, arba, jei nesiskiria, jis turi būti paskelbtas „naujai visuomenei“, t. y. visuomenei, į kurią autorių teisių turėtojas dar neatsižvelgė, kai leido pradinį viešą savo kūrinio paskelbimą (2014 m. vasario 13 d. Sprendimo Svensson ir kt., C‑466/12, EU:C:2014:76, 24 punktas; 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo GS Media, C‑160/15, EU:C:2016:644, 37 punktas; taip pat 2017 m. birželio 14 d. Sprendimo Stichting Brein, C‑610/15, EU:C:2017:456, 28 punktas).“ Teisingumo teismas konstatavo, kad tiek pradinis fotografijos paskelbimas interneto svetainėje, tiek vėlesnis paskelbimas kitoje interneto svetainėje buvo atlikti naudojantis tokiomis pačiomis techninėmis priemonėmis, tačiau „autoriaus teisių saugomo kūrinio patalpinimas kitoje interneto svetainėje nei ta, kurioje buvo atliktas pradinis paskelbimas su autoriaus teisių turėtojo leidimu, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, turi būti vertinamas kaip tokio kūrinio padarymas prieinamo naujai visuomenei. Tokiomis aplinkybėmis visuomenės dalį, į kurią autorių teisių turėtojas atsižvelgė leisdamas paskelbti savo kūrinį pradinėje interneto svetainėje, sudaro tik tos svetainės lankytojai, o ne svetainės, kurioje kūrinys buvo vėliau patalpintas be teisių turėtojo sutikimo, lankytojai ar kiti internautai.“ Todėl teismas sprendė, kad sąvoka „viešas paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio 1 dalį, turi būti aiškinama taip, kad ji apima fotografijos patalpinimą interneto svetainėje, kai prieš tai ji be apribojimų atsisiųsti ir su autoriaus teisių turėtojo leidimu buvo viešai paskelbta kitoje interneto svetainėje.

Todėl siekiant pasinaudoti laisvai prieinama fotografija internete kai neturite teisių turėtojo leidimo patartina teikti nuorodą į kitoje interneto svetainėje su teisių turėtojų leidimu paskelbtą fotografiją arba ieškoti, ar nebūtų galima pasinaudoti kokia nors autorių teisių išimtimi ar apribojimu, numatytu LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Sėkmės!