KOMERCINIŲ PASLAPČIŲ APSAUGA. AR IR VĖL NIEKO GERO?

Edita Ivanauskienė, advokatė, patentinė patikėtinė, EiiP

 

2018 m. balandžio 26 d. tyliai ir ramiai buvo priimtas Komercinių paslapčių įstatymas (KPĮ), suderintas su ES direktyva 2016/943, įsigaliojęs 2018 m. birželio 1 d. Tuo pačiu buvo pakoreguoti ar papildyti ir teisės aktai, kurie anksčiau reglamentavo komercinių paslapčių apsaugą Lietuvoje  (CK 1.111 str., CK 1.116 str., CPK 101 str., CPK 275 str., CPK 292 str.). Šie kitų teisės aktų pakeitimai taip pat įsigaliojo nuo 2018 m. birželio 1 d. 

Administracinės ar baudžiamosios atsakomybės nuostatos nesikeitė.

 

Daugelio nuomone, anksčiau galiojusi Lietuvoje komercinių paslapčių apsauga buvo menkavertė, o pažeidimas sunkiai įrodomas. Ar kas nors esmingai pasikeitė įsigaliojus Komercinių paslapčių įstatymui?

 

Jau vien tai, kad šio įstatymo priėmimas nesukėlė didelio ažiotažo tam tikra prasme indikuoja, kad labai reikšmingų ir inovatyvių pokyčių čia nėra.

 

CK 1.116 str. buvusi komercinės paslapties sąvoka pakoreguota, o KPĮ pateikiama nuoroda, kad komercinės paslapties sąvoka suprantama, kaip ji apibrėžta CK 1.116 str.. Tačiau po pakeitimų komercinės paslapties apibrėžimas esmingai nesikeičia, pagrindiniai požymiai išlieka nepakitę: reikalaujama informacijos slaptumo, jos komercinės vertės ir protingų veiksmų informacijos apsaugai.

 

Naudinga, bet ne nauja tai, kad CK 1.116 str. 2 d. pateikiamos kodifikuotos teismų praktikos sukurtos taisyklės, kas nelaikytina komercine paslaptimi. Komercine paslaptimi nelaikoma:

1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių;

2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;

5) kita įstatymų nustatyta informacija.

 

KPĮ nustatoma, kas yra neteisėtas komercinių paslapčių gavimas, naudojimas ir atskleidimas.

 

Pagal KPĮ 4 str. 1 d. neteisėtu komercinių paslapčių gavimu laikytinas komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo, jeigu komercinė paslaptis gauta atlikus šiuos veiksmus: 1) neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį juos pasisavinus ar padarius jų kopiją; 2) atlikus kitus veiksmus, kurie, atsižvelgiant į aplinkybes, laikomi prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai. KPĮ 4 str. 1 d. 2 punktas palieka labai plačias ribas interpretacijai.

 

Pagal KPĮ 4 str. 2 d. komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė kurį nors iš šių veiksmų: 1) neteisėtai gavo komercinę paslaptį; 2) pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties; 3) pažeidė pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą.

Taip pat KPĮ 4 str. 3 d. nustato, kad komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas taip pat laikomi neteisėtais, kai asmuo, gaudamas, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį, žinojo arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo tiesiogiai arba netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.

 

Taip pat yra neteisėta – su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių gamyba, siūlymas ar pateikimas rinkai arba su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių importas, eksportas arba laikymas šiais tikslais, kai tokią veiklą vykdantis asmuo žinojo arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo naudojama neteisėtai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje (KPĮ 4 str. 4 d.).

 

Komercinių paslapčių apsauga nesukuria išimtinių teisių komercinės paslapties turėtojui, todėl KPĮ 3 str. pateikiami atvejai, kada komercinės paslapties gavimas yra laikomas teisėtu: tai informacijos nepriklausomas atradimas ar sukūrimas, teisėtai įsigyto produkto apgrąžos inžinerija (stebėjimas, analizavimas, ardymas, testavimas produkto arba objekto, kuris yra viešai prieinamas arba kurį teisėtai valdo informaciją įgijęs asmuo), atliekami bet kokie veiksmai, kurie neprieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, naudojamasi darbuotojų arba jų atstovų teise į informavimą ir konsultavimą Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka.

 

KPĮ 5-10 str. nustato komercinės paslapties teisių gynimo priemones, kurios iš esmės yra identiškos priemonėms, nustatytoms intelektinės nuosavybės teisėms ginti, numatytoms direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo, kas iš tikrųjų įneša aiškumo ir tikėtina palengvins komercinių paslapčių gynimą teismuose. Taip pat labai aiškiai nustatoma KPĮ, kad ieškinius reikšti dėl komercinės paslapties pažeidimo reiks greitai – per tris metus nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie komercinės paslapties pažeidimą (KPĮ 10 str., CK 1.127 str.).

 

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad KPĮ 8 straipsnis aptaria ir žalos atlyginimo klausimus. Galima reikalauti ir turtinės, ir neturtinės žalos. Nustatydamas turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, dydį, teismas atsižvelgia į komercinės paslapties turėtojo faktiškai patirtas komercinės paslapties sukūrimo, tobulinimo ir naudojimo išlaidas, jo negautas pajamas, fizinio ar juridinio asmens, neteisėtai gavusio, panaudojusio arba atskleidusio komercinę paslaptį, gautą naudą ir kitas svarbias aplinkybes. Neturtinės žalos dydį pinigais teismas nustato vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Taip pat įvestas naujas žalos apskaičiavimo metodas – vietoj faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo komercinės paslapties turėtojas gali reikalauti vienkartinės kompensacijos. Šios kompensacijos dydis turi būti pagrįstas atlyginimu, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu fizinis ar juridinis asmuo būtų teisėtai naudojęs komercinę paslaptį.

 

Darbuotojo padarytos žalos atlyginimas darbdaviui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą nustatytas Darbo kodekse. Pagal DK 154 str. 1 d. 4 p. darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją.

 

Taip pat siekiant labiau apsaugoti komercines paslaptis civiliniame procese CPK papildytas nauju 101 str., ir pakeisti CPK 275, 292 str. straipsniai, kurie nustato susipažinimo su bylos medžiaga, dalyvavimo teismo posėdžiuose, teismo sprendimo ir nutarties gavimo apribojimus.

 

Detalesnis ir išsamesnis, labiau sukoncentruotas į vieną vietą komercinės paslapties apsaugos reglamentavimas sveikintinas, nes praktika rodo, kad dėl to tampa lengviau apginti teises teisme. Tačiau akivaizdu, kad jeigu jūsų produktui galima atlikti apgrąžos inžineriją, tai komercinė paslaptis padės tik iki produkto išleidimo į rinką, po to be išradimo patento jau mažai ką galima padaryti.

 

Jeigu reikia kokios pagalbos ar konsultacijų, maloniai prašome kreiptis e. paštu edita.ivanauskiene@eiip.lt arba tel. 868611584.