Edita Ivanauskienė, advokatė, patentinė patikėtinė

2018-09-06 Teisingumo teismas (teismas) padėjo tašką byloje, kurioje Bavarijos žemė išlaikė žinomos Bavarijos regiono pilies pavadinimo „Neuschwanstein“, reiškiančio liet. kalboje „naujas gulbės akmuo“, ESPŽ registraciją Nr. 10144392 (C‑488/16 P).

Dar ankstesnėse neteisminėse ir teisminėse instancijose buvo pripažinta, kad  pavadinimas „Neuschwanstein“ yra išgalvotas ir originalus, kad pilis tuo pačiu pavadinimu yra ne geografinė, bet visų pirma muziejinio pobūdžio vieta.

Teismas nesutiko, kad pilies pavadinimas „Neuschwanstein“ yra apibūdinamasis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, nes šiuo ženklu žymimos prekės ir paslaugos yra plataus vartojimo prekės ir kasdienės paslaugos, užtikrinančios pilies eksploataciją ir valdymą ir iš bylos medžiagos nematyti, kad minėtos plačiam vartojimui skirtos prekės ir kasdienės paslaugos turėtų kokių nors specifinių savybių ar bruožų, kuriais tradiciškai garsėtų Noišvanšteino pilis ir dėl kurių atitinkama visuomenė galėtų manyti, kad tos prekės ar paslaugos yra kilusios iš šios vietovės, yra ten gaminamos ar teikiamos. Taip pat teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog prekės parduodamos kaip suvenyrai, nėra svarbi vertinant pavadinimo „Neuschwanstein“ apibūdinamąjį pobūdį, nes tam tikrai prekei priskirta suvenyro funkcija nėra prekės pobūdį nusakanti ar objektyvi jos vertinimo savybė, nes ši prekės funkcija priklauso tik nuo pirkėjo laisvos valios ir jo ketinimų. Todėl teismas laikė, kad nepagrįsta manyti, kad tai, jog prekė gali būti suvenyras, nes ji žymima pavadinimu „Neuschwanstein“, atitinkamos visuomenės požiūriu bus vertinama kaip esminė ginčijamu prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų savybė ar bruožas.

Teismas taip pat nesutiko, kad pavadinimas „Neuschwanstein“ yra apibūdinantis ginčijamu prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų geografinę kilmę, nes vien aplinkybė, kad minėtos prekės ir paslaugos parduodamos nustatytoje vietovėje, negali būti traktuojama kaip apibūdinanti prekių ir paslaugų geografinę kilmę, nes šių prekių ir paslaugų pardavimo vieta negali nurodyti prekių ar paslaugų geografinės kilmės ypatybių, kokybės ir kitų savybių amatų, tradicijų ar klimato aspektu, kuriomis pasižymi konkreti vietovė. Aplinkybės, kad Noišvanšteino pilis žinoma ne dėl joje parduodamų suvenyrų ar teikiamų paslaugų, bet dėl jos architektūros išskirtinumo, taip pat kad visos ginčijamu prekių ženklu žymimos paslaugos nėra tiesiogiai teikiamos Noišvanšteino pilyje, taip pat buvo svarbios teismui nusprendžiant, kad Noišvanšteino pilis nėra prekių gamybos ar paslaugų teikimo vieta, todėl ginčijamas prekių ženklas negali būti nuoroda į prekių ir paslaugų, kurie juo žymimi, geografinę kilmę.

Teismas taip pat patvirtinto ir žemesnės instancijos (Bendrojo teismo ) išvadas dėl to, kad pavadinimas „Neuschwanstein“ turi skiriamąjį požymį, kurio manymu:  šis pavadinimas yra išgalvotas, neturintis apibūdinamojo pobūdžio ryšio su parduodamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis, leidžiantis atskirti šias prekes ir paslaugas nuo kitų prekių ir paslaugų, parduodamų ir teikiamų kitose komercinėse ar turistinėse vietovėse.

Taip pat teismas nepripažino, kad ESPŽ „Neuschwanstein“ buvo pareikštas registruoti turint nesąžiningų ketinimų, nes jau prieš penkmetį Bavarijos žemė buvo pateikusi registruoti nacionalinius „Neuschwanstein“ prekių ženklus.

Ar tai geras, ar blogas sprendimas kiekvienam įsivertinti, tačiau kiekvienas pilies, dvaro ar kitos muziejinės vietovės originalaus pavadinimo savininkas ar valdytojas turėtų susimąstyti, ar nevertėtų apsaugoti savo pavadinimo kol, to nepadarė suvenyrų pardavėjai.