EDITA IVANAUSKIENĖ, ADVOKATĖ, PATENTINĖ PATIKĖTINĖ

Taip, negalima, sako Teisingumo teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendime byloje C-129/17, net ir tuo atveju, kai prekės perženklinamos (angl. de-branding and re-branding) laikant jas muitinės sandėlyje iki jų importavimo, turint tikslą jas importuoti arba išleisti į rinką Europos ekonominėje erdvėje (EEE), kur jomis niekada nebuvo prekiaujama.

Bylos C-129/17 medžiagos duomenimis nuo 2009 m. lapkričio 20 d. Duma ir GSI iš Mitsubishi grupės bendrovės už EEE ribų įsigydavo šakinių krautuvų ir importuodavo juos į EEE teritoriją, kur jiems taikydavo muitinio sandėliavimo procedūrą. Nuo šių prekių jos pašalindavo visus prekių ženklams „Mitsubishi“ tapačius žymenis, padarydavo reikiamus pakeitimus, kad pritaikytų prekes prie Sąjungoje galiojančių standartų, keisdavo ženklinimo plokšteles ir serijos numerius ir ženklindavo savo žymenimis. Paskui šios įmonės importuodavo šias prekes į EEE ir už jos ribų ir ten jomis prekiavo.

Mitsubishi kreipėsi į Belgijos teismą, kad būtų sustabdyti šie veiksmai. Duma ir GSI gynyba – be kita ko, kad jos turi būti laikomos šakinių krautuvų, kuriuos perka už EEE ribų, gamintojomis, nes pritaiko šiuos krautuvus, siekdamos, kad šie atitiktų Sąjungos teisės aktus, todėl turi teisę ženklinti juos savo žymenimis.

Teisingumo teismą pasiekė Belgijos teismo prašymas išaiškinti, ar tokius Duma ir GSI veiksmus gali uždrausti prekių ženklų savininkas pagal Direktyvos 2008/95 5 straipsnį ir Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnį.

Teisingumo teismas atsakė, kad prekių ženklo savininkas pagal Direktyvos 2008/95 5 straipsnį ir Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnį gali prieštarauti tokiems veiksmams, nes (i) dėl prekių ženklo savininkas netenka galimybės pasinaudoti pagrindine teise, kuri jam pripažinta Teisingumo teismo jurisprudencijoje: kontroliuoti pirmąjį šiuo prekių ženklu pažymėtų prekių išleidimą į rinką EEE; (ii) pašalinant prekių ženklui tapačius žymenis ir ženklinant prekes naujais žymenimis turint tikslą pirmą kartą išleisti jas į rinką EEE daroma žala prekių ženklo funkcijoms, šie veiksmai taip pat prieštarauja tikslui užtikrinti neiškraipytą konkurenciją.

Taip pat Teisingumo teismas pasisakė, kad trečiojo asmens atliekamas prekių ženklui tapačių žymenų pašalinimas siekiant paženklinti prekes savais žymenimis reiškia šio trečiojo asmens aktyvius veiksmus, kuriuos galima laikyti “naudojimu prekybos veikloje”, nes jie atliekami turint tikslą importuoti prekes ir išleisti jas į rinką EEE, taigi vykdant komercinę veiklą, kuria siekiama ekonominės naudos.

Dar anksčiau Teisingumo teismą buvo pasiekę prašymai išaiškinti „de-branding and re-branding“ srityje, bet jie skyrėsi savo aplinkybėmis, t.y. skirtingai nuo ankstesnių atvejų, šioje byloje aptariamos prekės nėra pažymėtos ginčijamais prekių ženklais, kai jos importuojamos ir jomis prekiaujama are jos reklamuojamos EEE po muitinio sandėliavimo procedūros taikymo (pvz.: 2010 m. liepos 8 d. sprendimas Portakabin C-558/08 byloje, 2015 m. liepos 16 d. sprendimas TOP Logistics ir kt. C-379/14 byloje ir kt.). Tačiau būtent ši ankstesnė Teisingumo Teismo praktika buvo reikšminga aiškinant šį atvejį.  2018 m. liepos 25 d. sprendimas byloje C-129/17 tik dar labiau praplėtė prekių ženklų savininkų galimybes.