TOLIMESNĖS POKYČIŲ AUTORIŲ TEISIŲ APSAUGOJE NAUJIENOS

EDITA IVANAUSKIENĖ, ADVOKATĖ, PATENTINĖ PATIKĖTINĖ

 

Tęsiu EiiP 2018-09-28 naujienas “POKYČIAI AUTORIŲ TEISIŲ APSAUGOJE – DIDESNI PRIVATAUS KOPIJAVIMO MOKESČIAI IR NETEISĖTO TURINIO INTERNETO SVETAINIŲ BLOKAVIMAS.” Turiu tolimesnę naujieną – šie pokyčiai artėja.

 

2018-11-08 Seimas priėmė ATGTĮ pakeitimus, kurie buvo TAR užregistruoti ir paskelbti 2018-11-19: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/bb8d9430ebc611e88568e724760eeafa. Didesni privataus kopijavimo mokesčiai bus taikomi nuo 2019-01-01, o galimybė “blokuoti” neteisėto turinio interneto svetaines nuo 2019-04-01.

 

Džiugu matyti, kad kažkada mano pateikti pasiūlymai įgauna kažkokį įstatyminį pavidalą. 2015 metais atlikus išsamų Lietuvos teismų praktikos autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo bylose tyrimą ir išnagrinėjus Estijos  ir Latvijos esamus ir siūlomus šių teisių gynimo būdus siūliau:

„Identifikuota teisių gynimo būdų taikymo Lietuvoje problematika rodo, jog reikėtų stiprinti civilinių teisių gynimo būdų pritaikymą teisių pažeidimams internete ir siūlytini tokie teisinio reguliavimo tobulinimo sprendimai:

Pirma, siūlytina Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ)387 79 ir 81 straipsniuose nustatyti aiškius kriterijus teismams, kada teisių pažeidimo atveju teisių turėtojo teisėti interesai būtų svarbesni nei galimo pažeidėjo – asmens duomenų subjekto interesai, tam, kad būtų sudarytos realios galimybės taikant civilinius teisių gynimo būdus gauti informaciją iš tarpininkų apie IP adreso priklausomybę atititinkamam asmeniui.

Antra, efektyvesnei kovai su teisių pažeidimais internete, ypatingai, kai teisių pažeidimas (pvz.: serveris ar svetainė, kuriame yra įkrauti saugomi objektai) vyksta už Lietuvos teritorijos ribų, siūlytina apsvarstyti, ar nereikėtų Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme388 praplėsti Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (toliau – IVPK) funkcijas, kurios įgalintų IVPK ne tik prižiūrėti informacinės visuomenės paslaugų teikėjų veiklą, bet ir įgalinti teikti informacinės visuomenės paslaugų teikėjams nurodymus blokuoti interneto svetainių, kuriose išimtinai ar dažniausiai neteisėtai padaromi viešai prieinami kūriniai ar fonogramos, domenus ir IP adresus domeno vardo serveriuose. Kaip pavyzdys siūlomo reglamentavimo galėtų būti Azartinių lošimų įstatyme numatytos naujos priemonės, kurios įsigalios Lietuvoje nuo 2016 m. sausio 1 d.389 Azartinių lošimų įstatymo 207 str. 1 d. numato, jog gali būti duodami privalomi nurodymai ne tik interneto paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti atitinkamą informaciją ar ją pašalinti, bet ir duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ir kitoms finansų įstaigoms nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas.390 Tokiu būdu būtų galima išspręsti ir problemą, susijusią su įmokų surinkimo, pinigų perlaidų paslaugas teikiančiomis įmonėmis, renkančiomis pinigus interneto svetainių savininkams, kurie teikia galimybę vartotojams už tam tikrą abonentinį ar kitokį užmokestį pasinaudoti jų svetainėje esančiomis neteisėtomis kūrinių ar gretutinių teisių objektų kopijomis. Sutinkamai su Azartinių lošimų įstatymo 207 str. 2 dalimi tai turėtų būti pakankamai greita procedūra: teismo leidimo išdavimas ar neišdavimas atlikti atitinkamus veiksmus su skundu aukštesnės instancijos administraciniam teismui turėtų trukti ne ilgiau nei 17 dienų.

Trečia, siūlytina Kultūros ministerijai atlikti geriausios praktikos, kovojant su teisių pažeidimais internete, studiją, nes nei Latvijoje, nei Estijoje kol kas nėra kažkokių įgyvendintų specifinių ir efektyvių sprendimų dėl teisių pažeidimų internete, taip pat svarstytina, ar nereikėtų peržiūrėti Neteisėtos informacijos pašalinimo tvarką tam, kad neteisėta informacija iš internetinių kanalų būtų pašalinama operatyviau.

Ketvirta, siūlytina Kultūros ministerijai skatinti privačias teisių turėtojų iniciatyvas vienytis į asociacijas ar stiprinti dabar esančias asociacijas, siekiant efektyviau kovoti su teisių pažeidimais internete. Pvz.: sutinkamai su ATGTĮ 20 str. 9 d., kuri numato, jog 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms, nustatyti teisės aktais, kad dalis surenkamų lėšų būtų skiriama teisių apsaugos internete programoms.

Penkta, efektyvesniam administracinių ir baudžiamųjų teisių gynimo būdų internete taikymui būtų svarbu, kad teisėjai, teisėjų padėjėjai ir pareigūnai (prokurorai, policijos pareigūnai, muitinės pareigūnai) turėtų galimybę specializuotis bent intelektinės nuosavybės teisės pažeidimų bylose, būtų jiems prieinama daugiau teisinės literatūros autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos tematika, daugiau turėtų laiko gilintis į tokio pobūdžio bylas, turėtų galimybę keistis patirtimi su kitų šalių kolegomis, dirbančiais šioje srityje. Kaip pripažįstama Europos Komisijos 2014 metų liepos 1 d. komunikate (COM/2014/392) dėl ES veiksmų plano siekiant iš naujo sutarti dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo,391 teisių gynimo būdų taikymo efektyvumas labai priklauso nuo teisių turėtojų savo teisių ir jų gynimo būdų žinojimo, pačių specialistų susižinojimo, komunikavimo ir kompetencijos ugdymo, rinkos dalyvių savanoriškų bendradarbiavimo sprendžiant iškilusias problemas susitarimo ir diskutavimo (http://lrkm.lrv.lt/uploads/lrkm/documents/files/Ataskaita_Kultūros%20ministerija_20151022_redaguota%20%282%29.pdf, 107-108 psl.).

 

 

Nekantrauju. Ar iš tikrųjų veiks? Bet vis geriau turėti papildomą teisių gynimo būdą, nei neturėti – jeigu kas galėsime tobulinti…