EDITA IVANAUSKIENĖ, ADVOKATĖ, PATENTINĖ PATIKĖTINĖ

Ginčas kilo Vokietijoje tarp teisių turėtojos Bastei Lübbe ir interneto ryšio abonento M. Strotzer, kurio IP adresu 2010 m. gegužės 8 d. Bastei Lübbe audio knyga buvo pasiūlyta parsisiųsti neribotam interneto mainų platformos naudotojų skaičiui (peer-to-peer).

M. Strotzer gynėsi, kad jis nėra atsakingas už šį pažeidimą, nes apsaugotu interneto ryšiu galėjo naudotis ir jo šeimos nariai. Nors aukštesnis Vokietijos teismas buvo linkęs pripažinti M. Strotzer atsakomybę už šį pažeidimą, tačiau jam tai padaryti kliudė Vokietijos teisės aktai, nurodantys netaikyti interneto ryšio abonentui civilinės atsakomybės už padarytą žalą pažeidžiant teises naudojantis jo ryšiu, jeigu jis nurodo bent vieną šeimos asmenį, kuris galėjo naudotis tuo ryšiu, nepateikiant jokios išsamesnės informacijos apie tai, kokiu momentu ir kokiais būdais nurodytas šeimos narys naudojosi interneto ryšiu. Vokietijos teismai mane, kad tai gali pažeisti Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 1 ir 2 dalį ir pareigą numatyti veiksmingas ir atgrasomąsias priemones, procedūras ir gynimo būdus, būtinus intelektinės nuosavybės teisių laikymuisi užtikrinti, kaip išdėstyta Direktyvos 2004/48 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl kreipėsi į Teisingumo teismą (TT).

2018 m. spalio 18 d. TT paaiškino byloje C‑149/17, kad sprendžiant šį klausimą būtina suderinti reikalavimus, susijusius su įvairių pagrindinių teisių apsauga, t. y., viena vertus, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisės į intelektinę nuosavybę ir, kita vertus, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (žr. pagal analogiją 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Coty Germany, C‑580/13, EU:C:2015:485, 33 punktą). TT nusprendė, kad esant tokioms byloms aplinkybėms nusveria teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisės į intelektinę nuosavybę ir tokios nacionalinės teisės nuostatos neatitinka minėtų ES direktyvos nuostatų, nes “sudaro kliūčių nacionalinio teismo, kuriame pateiktas ieškinys dėl atsakomybės, galimybei ieškovo prašymu reikalauti pateikti ir gauti su priešingos šalies šeimos nariais susijusius įrodymus, neįmanoma nustatyti tariamo autorių teisių pažeidimo ir šio pažeidimo vykdytojo, o dėl to šiurkščiai pažeidžiama pagrindinė teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir pagrindinės teisės į intelektinę nuosavybę, kuriomis naudojasi autorių teisių turėtojas, taigi nesilaikoma reikalavimo užtikrinti tinkamą nagrinėjamų pagrindinių teisių pusiausvyrą (žr. pagal analogiją 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Coty Germany, C‑580/13, EU:C:2015:485, 41 punktas).”

Vis dėlto TT pasisakė, kad būtų kitaip, jei, siekiant išvengti nepriimtino kišimosi į šeimos gyvenimą, teisių turėtojai galėtų turėti kitą veiksmingą teisių gynimo priemonę, leidžiančią, be kita ko, jiems tokiais atvejais pripažinti aptariamo interneto ryšio abonento civilinę atsakomybę.

Be to TT pasisakė, kad nacionalinis teismas galiausiai turi patikrinti, ar prireikus atitinkamoje nacionalinėje teisėje yra nustatytos kitos teisinės gynybos priemonės, procedūros ir gynimo būdai, kuriais naudodamosi kompetentingos teisminės institucijos galėtų nurodyti pateikti informaciją, būtiną tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, autorių teisių pažeidimui ir šio pažeidimo vykdytojui nustatyti (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Coty Germany, C‑580/13, EU:C:2015:485, 42 punktą).

Taigi, darytina išvada – nacionalinės nuostatos, kurios sudaro kliūčių ar dėl kurių intelektinės nuosavybės pažeidėjo ir pažeidimo nustatyti neįmanoma pažeidžia minėtų Direktyvų nuostatas.

Atrodo, ne kas laukia M. Strotzerio…